priešinti

priešinti
príešinti (-yti), -ina, -ino, prýšinti (ž.) 1. intr. Prn, Grš nesutikti su kuo, prieštarauti: Jam reikia nieko nepríešyt Lp. Aš dar príešinau – neklausė, ir tiek Dkš. Bet aš sakau jumus, idant nepriešintumbit piktamui BtMt5,39. | refl.; Q660, H, R401, M: Nepriešinkis jam SD183. Prieš vyresnį nepriešinkis J. Nepryšinkiamos jam nė kokiame daikte P. Prýšinos [ligonis], nejo gulti Šv. Tu, kaip dvasios tėvas, palaikyk jos širdies stiprumą, tesipriešina Skirgailos užgaidoms V.Krėv. Ji nebemanė daugiau príešintis savo likimui NdŽ. Logiškai galima príešintis, bet sykiu neprieštarauti FT. Šiuo kartu gaspadorius jam nebesipriešino BsPII289. Aš, nė biskio nesipriešinęs, paėmiau pjūklą ir virvę ir genu sau BsPIII78. | Mediena smarkiai priešinasi statiniam lenkimui . 2. intr. būti priešingam, priešiškam: Daro sąyrius ir papiktinimus, mokslui tavo priešinančius MKr28. | refl.: Mano atviras ir drąsus atsisakymas taip labai priešinosi imperatoriaus politikai, jog jis to negalėjo niekad pamiršti J.Balč. | Mun tas darbas pryšinas (nepatinka) baisiai Šts. 3. refl. stengtis nepasiduoti, kovoti: Lietuvos darbo valstiečiai priešinosi dvarininkų ir buržuazijos jungui (sov.) sp. Šventasis vyre, tik veltui žūsi priešindamasis ir tuo manęs iš prievartos neišgelbėsi V.Krėv. Dar iki kraujo nepriešinotės kariaudami BtPvž12,4. 4. tr. grąžinti, varyti atgal: Kas gi tep príešina gyvulius! Pns. 5. intr. versti šlykštėtis: Nepríešyk man, aš negaliu valgyt! . \ priešinti; atsipriešinti; įpriešinti; papriešinti; supriešinti; užpriešinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • priešinti — vksm. Idi̇̀liški peizãžai priešinami miẽsto vaizdáms …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • priešinimas — sm. (1); N, pryšinimos refl. ind. 1. → priešinti 1: Seniau nei kokio priešinimo nebuvo Pl. Dabar dešimta senė žinos, burtų ir priešinimų nedaris Str. Kaipgi man nesudrebėti prieš tiek mano priešinimų tavo mylistai prš. | refl.; SD1171,186:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priešytis — priešytis, ijasi, ijosi OsG99; MŽ445, N, priẽšytis, yjasi, yjosi K 1. žr. priešinti 1 (refl.): Priešijuos, prieštarauju R119. Priešijuosi žodžiais, kalbu apie tai R96. Jis man šime dalyke priešijas KBI58. Matai, kad didesnis, tai ir nespriešyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsipriešinti — prieštarauti, ginčytis: Jau niekuomet [berniokas] nenusileis, vis atsipriešins tau Jž. Tai dar gali atsipriešyt [vaikas]! Lp. Jisai atsipriešino žiūrėdamas į ją šypsodamasis rš. Atsipryšina, atsibara, neklauso tėvų! Šts. priešinti; atsipriešinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papriešinti — 1. intr. paprieštarauti, nesutikti, nepaklusti: Aš jam kai kada papriešinu, tai jis pyksta baisiausiai Lkč. Oo, jei jam kiek papriešysi, jau neškis (bėk)! Lp. Kas man papriešys [, kad] neprauda! Ūd. | Nurodymai esti beveik nepapriešinami… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priešpastatyti — priešpastatyti, priešpastãto, priešpastãtė tr. DŽ kng. 1. lyginant, gretinant iškelti priešingumą, priešpriešinti: Galima priešpastatyti du visai nelygiu dalyku rš. Istorijos laikinumui priešpastatomos laiko nesunaikinamos vertybės rš. Kūnas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • supriešinti — 1. intr. užginčyti, paprieštarauti: Jam niekas nesupriešys, o jei supriešys!.. Lp. Drūčkos užgieda supriešindamos: Neprauda, sesule! Kb. | refl. J: Susipriešinau ir išėjau Vl. Nusidavė su artimu suspriešyt prš. 2. tr. sugrąžinti į buvusią vietą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užpriešinti — 1. intr. paprieštarauti, nesutikti: Tėvai užpriešino vaiko vedybom Dkš. 2. refl. susiginčyti: Jeigu sukalba, neužsipriešina, reik išpildyti J. priešinti; atsipriešinti; įpriešinti; papriešinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įpriešinti — tr.; rš pastatyti priešpriešiais. priešinti; atsipriešinti; įpriešinti; papriešinti; supriešinti; užpriešinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • international order — tarptautinė tvarka statusas T sritis Politika apibrėžtis Tarptautinės sistemos padėtis, kurią lemia svarbiausių sistemos elementų santykiai. Platus ir daugiareikšmis terminas, vartojamas visose pagrindinėse tarptautinių santykių studijose;… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”